Vilniuje stinga autentiškų natūralistinio žaidimo aikštelių vaikams. Siūlome vieną tokių įrengti Naujamiestyje kaip pilotinį projektą. Vieta parinkta aplink galingą ilgaamžį liepos medį. Jis kaip centrinė natūrali žaidimų pievos ašis užduoda visą gamtišką įrenginių dizainą. Pieva galėtų būti suskirstyta į dvi dalis: didesnė vaikų žaidimams, mažesnė – vaikus lydintiems suaugusiems ir kitiems pajudėti norintiems miestiečiams.
Siūloma:
-pievos priekinėje dalyje įrengti aktyvaus laisvalaikio zoną su stalais tenisui bei lauko sporto įrenginiais.
-vidurinėje ir galinėje pievos dalyje įrengti natūralistinę vaikų žaidimų aikštelę.
-vaikų žaidimų aikštelėje dėmesys natūralioms medžiagoms, taktiliškumui, dizaino originalumui, žadinančiam vaikų fantaziją, veiklos įvairovei. Galėtų būti įrengta ir vandens žaidimų įrenginių, ar bent jau hidrantas-vandens kolonėlė.
-suaugusiųjų sporto įrenginių dizainas galėtų taip pat kuo labiau remtis natūralių medžiagų ir spalvų naudojimu.
-siekiama gerbti ir saugoti centre augančią liepą kaip vietos simbolį. Nevykdyti darbų lajos perimetre. Įrengti dailią apsauginę tvorelę aplink kamieną. Įrengti stendą apie medžio rūšį, amžių, galbūt sukurti pasaką ar legendą apie šią liepą.
-dangos parenkamos natūralios: mulčas arba smėlis.
-pievos perimetras apsodinamas skroblų gyvatvore siekiant sukurti saugumą ir privatumą.
-prie įėjimo vartelių įrengti stovus dviračiams, nes šalia eina dviračių takas.
-patraukti neestetišką elektros stulpą, kuris dabar stovi pievoje.

Nors Lietuvoje kalnų ir uolų neturime, laipiojimas šiuo metu yra tarp sparčiausiai populiarėjančių sporto šakų. Tai itin naudinga ir smagi veikla tinkama kiekvienam, tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.

Laipiojimas lavina fizinį pajėgumą, ištvermę, koordinaciją bei pasitikėjimą savimi.

Vilniuje jau turime labai sėkmingą, visiems atviros laipiojimo sienelės projektą Neries pakrantėje, tačiau tokių vietų reikėtų daugiau, o įrengimai galėtų būti dar profesionalesni ir įdomesni. Laipiojimas tobulėja labai greitai, o jo entuziastų ir specialistų daugėja kiekvienais metais.

Boulderingo sienelės įrengimas kartu su minkšta apsaugine danga kainuotų apie 55 000 Eur.
Tokia sienele vienu metu galėtų lipti 7-10 asm. Trasos būtų paruoštos ne tik pradedantiesiems ar pramogaujantiems, bet ir profesionaliems laipiotojams.

Šis projektas pritrauktų didelį laipiojimo sporto entuziastų būrį, o vaikams ir jaunimui padėtų atrasti naują veiklą.

Žvėrynas garsėja savo žaliom erdvėm, yra miesto ir susisiekimo centre, tačiau jam trūksta išties išskirtinių erdvių vertinant miesto kontekste.

Tokia vieta pavalgyti pietus su seniai matytu draugu galėtų tapti Žvėryno tvenkinių erdvė.
Be to, labai svarbu aktualizuoti buvusią sporto erdvę – aukščiau, prie Blindžių gatvės esantį apleistą futbolo stadioną, kol jis netapo naujų statybų aikštele.

Tvenkinių erdvei trūksta išskirtinių objektų – jais galėtų tapti prailgintas lieptelis, kurio gale įrengus didesnę platformą, galima būtų įrengti oranžerijos tipo pastogę, kuri taptų mėgiama vestuvių fotografų vieta, įrengus po ją sūpynių žiedą, čia bus fantastiška vieta skaitymui, pietų pertraukai, pasimatymams.

Šalia tvenkinių galėtų įsikurti Grūto parko „ambasada”, kuri atsižvelgiant į ten esančios Rusijos ambasados kontekstą reikštų, kad mes žinome apie ką Jūs, tegu tai ir lieka pas Jus. Skulptūras galima būtų įdomiai pateikti, netradiciškai jas komponuojant, galbūt net nudažius netikėtom spalvom ar įkomponavus vandenyje.

Tarp skulptūrų atsirastų objektų laisvalaikiui – stalo teniso stalai, stalo futbolas, tinklinio aikštelė.

Šalia yra įkurtas, bet neįprasmintas B. Nemcovo vardo skveras. Jį galėtų pažymėti čia įsikūrusi Taksofono būdelė, šviečianti tamsoje, jos viduje galima būtų išeksponuoti prie Putino režimo dingusius be žinios, nužudytus ir neaiškiom aplinkybėm žuvusius Rusijos žurnalistus, kurių buvo daugybė (Žymiausi iš jų Navalnas, Politkovskaja). Galbūt net integruoti garsinę medžiagą, pakėlus telefono ragelį – ar tai būtų tų žmonių pasisakymai, ar mūsų istorikų paruošta edukacinė medžiaga.

Tai mums primintų, kad ne Putinas, kaip bet kuris diktatorius, nėra visa šalis, kaip jis benorėtų taip manyti, ir kad jos žmonės moka didelę kainą – pačių šviesiausių gyvybėm.

Šalia esantį užleistą futbolo aikštelę būtina prikelti – gal šalia tilptų dar viena, kitam sportui skirta aikštelė – kuo daugiau erdvių aktyviam sportu, tuo daugiau jaunuolių susigundo laiką leisti būtent ten. O sutvarkius Birutės gatvės atkarpą ties minėta ambasada, vaikai iš viso Žvėryno galėtų pasikliauti skandinaviška tradicija, ir iš visų gatvių nusileidę link Birutės – ja dviračiais važiuoti į mokyklas. Taip sumažėtų ir kamščiai, pagerėtų mokslo rezultatai, nes pasportavę vaikai, yra aktyvesni, pozityvesni ir rodo geresnius mokymosi rezultatus.

Santariškės – sostinės rajonas, kuriame daug jaunų šeimų su vaikais, daug jaunimo, daug sportininkų, daug leidžiančių laisvą laiką gamtoje, tačiau aktyvaus laisvalaikio erdvių nėra. Vaikai dar turi vieną kitą įdomesnę žaidimo erdvę prie naujai pastatytuose kvartaluose, bėgikai bėgioja čia esančiuose dviračių takuose, tačiau realiai visiškai nėra jokios erdvės, kuri burtų mėgstančius aktyvią veiklą, kurioje galėtų leisti paaugliai (rajonas turi daug augančių vilniečių).

Savivaldybė tvarkys Jeruzalės tvenkinio parką. Visiškai ties viešojo parko medžių supamoje laisvoje erdvėje būtų galima sukurti aktyvaus laisvalaikio erdvę, kuri ne tik kurtų puikią sintezę su netrukus čia atgimsiančiu tvenkiniu, bet ir būtų puiki trijų gretimų rajonų (Jeruzalės, Santariškių ir Bajorų kalvų) laisvalaikio zona.

Dalyje šios erdvės galėtų būti sukurta sporto erdvė. Sporto – tai ne standartiniai treniruokliai, o sporto erdvė ant žemės (ant guminio pagrindo atvaizduojami pratimai – pritūpimai, įtūpstai, šuoliukai ir pan.) Tai būtų traukos spotas visiems bėgikams, kurie čia galėtų atlikti apšilimą ir prasitempimą.

Dalį erdvės būtų galima pritaikyti paauglių laisvalaikiui: kopinėjimo sienelė, batutai, pačio erdvės reljefas leistų įrengti nusileidimo lynų).

Erdvę supa medžiai, netoliese bus sutvarkytas tvenkinys, tad tėvai atvedę vaikus laisvą laiką galėtų leisti skaitydami knygą hamakuose. Taip pat pati erdvė kviečia pratęsti savo žalumą čia įrengiant žaliąsias sūpynes, kurios būtų želdinių pergolėse.

Kadangi nuo kelio šiuo metu nėra jokios žaliosios juostos, reikėtų sukurti želdynų atitvarą.

PIROMONTO PARKELIO PROJEKTAS

Projekto tikslas – sutvarkyti žaliąją viešąją teritoriją Vilniuje, Ceikinių gatvėje, tarp A. Juozapavičiaus, Slucko ir Šeimyniškių gatvių. Ši vieta yra viena iš paskutiniųjų neužstatytų teritorijų tankiai apstatytame rajone, kuriuo kasdien naudojasi vietos gyventojai. Teritorija yra visiškai nepritaikyta viešosioms reikmėms.

Esamos problemos:
Pėsčiųjų takų trūkumai: Dabartiniai takai siauri, nepatogūs, savaime išmindžioti ir neapšviesti, todėl judėti jais nesaugu, ypač tamsiu paros metu.
Infrastruktūros stygius: Trūksta vaikų žaidimų aikštelių, poilsio zonų senjorams ir kitų viešosios erdvės elementų, pritaikytų įvairioms gyventojų grupėms.
Apleisti želdiniai: Medžiai nėra prižiūrimi, šešėlyje susidaro tamsios, neprieinamos vietos, kurios vakare tampa nesaugios.
Chaotiškas parkavimas: Automobilių statymas nėra organizuotas, parkavimo vietos kertasi su pėsčiųjų takais, kas sukelia nesaugumo ir nepatogumo problemas tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams.

Siūlomi sprendimai:
Pėsčiųjų takų tvarkymas: Pagrindinis takas būtų praplatintas, įrengta vieninga danga ir apšvietimas. Takai bus koreguoti taip, kad nepažeistų medžių šaknų sistemų.
Viešosios erdvės kūrimas: Sukurtos įvairioms amžiaus grupėms pritaikytos poilsio zonos – vaikams ir paaugliams skirtos žaidimų aikštelės, taktiliniai paviršiai bei laipiojimo sienelės.
Želdynų priežiūra: Brandžių medžių apgenėjimas ir sodinami nauji medžiai. Šešėliuose bus įrengtos jaukios poilsio zonos.
Infrastruktūra senjorams: Įrengta Petanque aikštelė, kuri tiktų senjorams, tačiau galėtų būti naudojama ir kitų amžiaus grupių.
Estetinės būklės gerinimas: Bus sutvarkyta veja, pašalinti šabakštynai, įrengti nauji takai ir suoliukai poilsio zonose.

Nauda gyventojams:
Patogumas ir saugumas: Atnaujinti takai ir apšvietimas užtikrins saugų ir patogų judėjimą bet kuriuo paros metu.
Poilsio ir laisvalaikio galimybės: Įrengtos zonos vaikams, jaunimui, šeimoms ir senjorams leis aktyviai bei prasmingai leisti laiką gamtoje.
Gyvenimo kokybės gerinimas: Sutvarkyta žalia erdvė pagerins vietovės estetiką, sukurs sveikesnę gyvenamąją aplinką, teigiamai paveiks gyventojų kasdienį komfortą ir psichologinę gerovę.
Bendruomeniškumo skatinimas: Patrauklios erdvės skatina bendruomenės susibūrimus ir socializaciją, stiprina tarpusavio ryšius.
Projektas ne tik pagerins gyvenimo kokybę, bet ir sukurs saugią, funkcionalią bei estetiškai patrauklią viešąją erdvę, pritaikytą visoms amžiaus grupėms.

Dagiliškių g. viešoji sporto erdvė yra itin svarbi mikrorajono kokybei ir socialinei veiklai, ypač tokiose vietovėse kaip Tarandė, kur gyventojai siekia aktyvinti bendruomeninį gyvenimą ir skatinti fizinį aktyvumą, organizuodami įvairias veiklas. Gyventojų iniciatyva sukurta viešoji sporto erdvė, kuri šiuo metu turi keletą treniruoklių, ir yra puikus pavyzdys, kaip bendruomenė gali prisidėti prie sveikesnio gyvenimo būdo skatinimo.

Ši sporto erdvė tapo vienintele vieta mikrorajone, kur gyventojai gali užsiimti fizine veikla. Tai ypač svarbu, nes fizinis aktyvumas yra esminė sveikatos dalis, padedanti išvengti įvairių ligų, gerinanti nuotaiką ir bendrą gyvenimo kokybę. Dėl to labai džiugu, kad gyventojai ne tik naudojasi esamais treniruokliais, bet ir savomis lėšomis prisideda prie erdvės plėtros, pavyzdžiui, pastatydami krepšinio stovą.

Planuojant plėsti šią infrastruktūrą, gyventojai siekia sukurti erdvę, pritaikytą visoms amžiaus grupėms. Tai padidintų galimybes asmenims aktyviai leisti laiką ir bendrauti su kaimynais, stiprinant bendruomeniškumą. Projektu siekiama įrengti dvi paplūdimio tinklinio aikšteles, kurios būtų aptvertos. O mažiesiems įrengti laipiojimo erdvę. Paplūdimio tinklinio projektas ir interaktyvi „karstynių“ erdvė vaikams būtų puikūs erdvės papildomi sprendiniai, kurie skatintų ne tik sportuoti, bet ir užsiimti įvairiomis veiklomis lauke. Tokios iniciatyvos prisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo, padeda gerinti fizinę ir psichologinę gerovę, taip pat stiprina bendruomenės ryšius bei socialinę sąveiką.

Apibendrinant, viešoji sporto erdvė Tarandėje yra ne tik fiziškai aktyvi vieta, bet ir bendruomenės susibūrimo centras, kur gyventojai gali ne tik sportuoti, bet ir bendrauti, dalytis idėjomis ir aktyviai dalyvauti savo vietovės plėtroje. Toks bendradarbiavimas ir iniciatyvumas yra itin svarbus kuriant tvarias ir gyvas bendruomenes, kurios rūpinasi savo narių gerove.