Kategorija: Mažoji architektūra
Čiurlionio Grotas
Keistas objektas, kurį pravažiuoja visi, keliaudami į Antakalnį: turistai, traukiantys pasižiūrėti mūsų Barokinio Perliuko – Pacų statytos Petro ir Povilo bažnyčios, o taip pat daugybė kartų Čiurlionio menų gimnazijos auklėtinių, bent porą kartų per dieną pravažiuojantys šią vietą, pakeliui į mokyklą. Taip pat ir B. Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai, o nuo šiol ir Muzikos akademijos studentai, bei Dainų dainelės, ansamblių vakaro dalyviai iš visos Lietuvos.
Tam paslaptingam objektui kažko trūksta jau šitiek daugel metų.
Kadangi šalia randasi viena žymiausių Lietuvos mokyklų – M.K Čiurlionio menų gimnazija, manau būtų logiška, šalia baroko šedevro įamžinti ir šio, žymiausio Lietuvos menininko kūrybą.
„Karalių pasaka” šiai tamsiai ir ne itin jaukiai vietai ypač tiktų, o suformavus apšvietimą grotai apšviesti, tai galėtų tapti malonia pasivaikščiojimų iš senamiesčio trasa net ir vakarais.
Ilgi pasivaikščiojimai prailgina gyvenimo metus ir gerina sveikatą, o tai sveikatos sektoriui sutaupo daug lėšų, tad manau, verta ir net gali pakeisti treniruoklius, kurių, beje, galima būtų pristatyti bent Neries pakrantėje esančiose stotelėse prie Vilnelės ir Mindaugo tiltų.
Vandens kolonėlė Algirdo g. skvere
Algirdo g. skvere vedžiojama daug šunų. Siūlome įrengti vandens kolonėlę, kurioje vandeniu galėtų atsigaivinti ir keturkojai, ir jų šeimininkai, ir pro šalį važiuojantys dviratininkai.
Poilsio aikštelės su ketaus lauko kepsnine grilio zonai įrengimas
Gamtos apsuptyje ant kalniuko yra puiki vieta poilsiui ir laužavietei ar kepsninei į rengti. Čia galima būtų švęsti bendruomenės šventes, ilsėtis tiems, kas mėgsta ramybę ir gamtą.
Pušyse
Antakalnyje, Kanklių gatvėje, kurioje gyvena keli tūkstančiai žmonių yra tik viena maža vaikų žaidimų aikštelė pamiškėje. Kviečiu prie vaikų aikštelės pušų paunksmėje sukurti poilsio oazę, bendruomenės erdvę, žaidimų, gimtadienių, darbadienių, skaitymo erdvę – įkvepiančią, kūrybišką pavėsinę. Iš čia galima stebėti žaidžiančius vaikus, grožėtis saulėlydžiais ir miško ramybe.
Pavėsinė kuriama visa iš medžio – artima miškui.
Grindys terasuojasi, ant jų galima sėdėti.
Kuriamas geltonas stalas ir suolas patogumui.
Geltona žaisminga konstrukcija dengiama pusiau skaidriu tentu nuo lietaus.
Terasos skersmuo 3.5m, aukštis 4.8m, stalo skersmuo 1.2m.
Neries krantinės suolų pritaikymas naudojimui bei naujų įrengimas
2023 m. Neries krantinės dalis ties Goštauto gatve nuo Balto tilto iki Geležinio vilko g. po daugelio metų buvo gražiai sutvarkyta ir mielai šalia gyvenančių ar dirbančių miestiečių naudojama pasivaikščiojimams. Visgi įrengtos vietos prisėsti (betoniniai blokai) yra visiškai netinkami mūsų klimatui – jų negalima naudoti pagal paskirtį didžiąją dalį metų, dėl šalčio. Suoleliai betoniniai, neuždengti medžiu ar kita medžiaga, todėl net ir trumpai prisėdus galima pakenkti sveikatai. Atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, siūlome uždengti betoninius suoleliu medžiu ar kita šaltį izoliuojančia medžiaga, kad galima būtų juos naudoti pagal paskirtį.
Taip pat, Neries krantinės atkarpoje nuo Geležinio vilko g. tilto iki pat Žvėryno tilto nėra įrengtas nei vienas suolelis, todėl prašoma Savivaldybės įrengti bent keletą suolelių šioje atkarpoje, kad ir ši Neries krantinės pusė galėtų būti pamilta ir galima būtų mėgautis buvimu prie upės bei naujai sutvarkyta atkarpa
Balsio skvero aktualizavimas
Vilniuje neturime nė vieno skvero, kuris turėtų sąsajų su pietietiška kultūra.
Šiek tiek pertvarkius Balsio skverą, jo krūmynų labirintuose, kurio piešinį reikėtų patobulinti, galėtų atsirasti didelės „vazoninės”, kuriose augtų medžiai, vazoninės būtų dekoruotos Viduržemio kultūrą primenančiomis plytelėmis, o ant kraštų aplink visą perimetrą būtų suformuoti suoliukai atsisėsti ir ilsėtis.
Skvero kampe turėtų atsirasti vieta autobusiukui ant ratų, kuris siūlytų maisto, ledų ir grotų plokštelių muziką, o aplink mirgėtų lemputės bei plaikstytųsi spalvingos vėliavėlės.
Skverą reiktų praturtinti smilginiais daugiamečiais augalais, kad šis šeimų ir įsimylėjėlių labirintas taptų švelnus ir pūkuotas.
Į vazonus reiktų sodinti arba skiepytus gluosnius Haruko Nishiki – nuostabius savo spalvom, arba geriau būtų pasilikti prie tradicinių mūsų šermukšnių, kurie būdami nuošalesnėje nuo eismo vietoj, šalia upės, taptų priebėga miesto paukščiams.
Plytelėmis dekoruoti vazonines galima būtų pakalbinti Ispanų, Portugalų ambasadas, arba surengti plytelių dekoravimo dirbtuves. Grindinio sprendimas – šviesi skalda – taip skveras taptų šviesi, šilta, pietietiška oaze miesto centre. Žmonės šiltu metu ateitų čia pietauti ir pailsinti žvilgsnį į upę, pasiklausyti muzikos.