Kategorija: Mažoji architektūra
Moduliniai žalieji suolai N. Vilnioje ir Pavilnyje

Sukūrėme 7 modulius, iš kurių formuojamos įvairios poilsio suolų kompozicijos, skirtos skirtingoms Naujosios Vilnios ir Pavilnio viešosioms erdvėms. Modulių tvirtinimui naudojami sraigtiniai pamatai, kurie leidžia juos lengvai perkelti ir, esant poreikiui, pritaikyti kitoms vietoms. Tai suteikia projektui lankstumo ir galimybę nuolat atnaujinti viešąsias erdves, atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius.
Moduliai pagaminti iš natūralios medienos ir gali būti derinami su įvairiais poilsio sprendimais: suolais su atlošais, paprastais suolais ir gultais. Kai kurie moduliai turi integruotus augalų vazonus, pridedančius žalumos ir estetinį patrauklumą. Šios poilsio zonos taps patraukliomis ir moderniomis viešųjų erdvių dalimis, skatindamos bendruomenės susibūrimus.
Projekto įgyvendinimas planuojamas šiose preliminariose vietose: Tremtinių skvere, B. K. Balučio ir S. Lozoraičio skvere, Gerovės parke, Rokantiškių tvenkinio krantinėje ir kitose Naujosios Vilnios viešosiose erdvėse, priklausomai nuo seniūnijai skiriamo biudžeto.
Laiptai į Lietaus parką

Reikia įrengti laiptus iš Šiaurinio Žvėryno parko į Lietaus parką. Dabar ten labai status išmindžiotas šlaitas, kuris drėgnesniu klimatu labai slidus ir pavojingas.
Atramos suoliukams

Siūlau Lietaus parke visiems suoliukams prisukti nugaros atkaltes. Nes dabar daugelis suolų pastatyti be jų, net ir vaikų žaidimų aikštelėje žmonės priversti remtis į aštrius akmenis. Eilinę dieną lengva pastebėti, kad tie suolai, kurie neturi atramų nugaroms – visuomet tušti. Reikėtų prisukti paprastas faneros plokštes, kad tie suolai būtų naudojami ir būtų galima atsiremti sėdint visuose suoluose.
Poilsio, kūrybos ir kultūrinimosi zona
Siūlyčiau įrengti didesnę pavėsinę:
– ji turėtų būti šviesi (nes pagr. tikslas skaitymas kūryba net ir per lietų), visai atvira. Šioje vietoje po stogu gali būti bendruomenės kampas, nedidelėje lentynoje gali būti biblioteka ir taip žmonės dalinasi knygomis ar žurnalais, o vaikams mini piešimo priemonių dėžė.
– ši vieta – turėtų būti ramybės zona – kad žmonės turėtų kur išeiti per lietų ir pasidžiaugti juo bei skaityti knygą; kad žmonės galėtų ateiti ir daryti veiklas prie stalo (užsiimti kūryba), ar lauke pavalgyti (su šeima išeiti priešpiečių ar kt.),
– dydis – kad tilptų apie 30 žmonių – kad galėtų ir mokiniai naudotis, kaip klasė jei tik būtų tokie mini žygiai apylinkėse ar bendruomenės susirinkimai ir pan.
-stilius- kiek įmanoma lengvesnė ir daili konstrukcija. Jei įmanoma, kažką azijietiško stiliaus, kaip japoniškuose soduose būna tik didesnė architektūra ir pritaikyti aplinkui vieną kitą želdinį ir laiptuotų suoliukų (kad ir nuvirtęs medis – dalis jo gali būti apdirbta kaip kad suoliukas, o kita dalis lieka natūrali, netašyta mediena, kuri palengvins šio kūrinio įsikomponavimą į gamtinę aplinką), kad daugiau žmonių ateitų ar jaustųsi komfortabiliai. – Šis statinys galėtų leistis šlaitu, pvz. suoliukai, tada labiau padėtų atsiriboti nuo transporto/automobilių kelių, kurie visai šalia pasiūlytos erdvės.
Kiekvienam namui po dviračių stovą (I fazė)

Nors 2023 m. tyrimo duomenimis 4,3 proc. Vilniaus miesto gyventojų dviratį renkasi kasdienėms kelionėms (3 proc. daugiau, palyginti su 2016 m. ir planuojama, kad iki 2030 m. pagal Vilniaus darnaus judumo mieste planą kelionės dviračiu turėtų sudaryti 7,5 proc. visų kelionių mieste) tai niekaip neatsispindi, kai prie daugiabučių matai prifarširuotas pakeles lengvųjų automobilių ir tik prie stulpų, laiptinių stogelių, dujų stovų (net du tokie dviračiai prie Žirmūnų 100 namo!). Užsienyje esama automobilio formos stovų dviračiams, kurie ne tik funkcionalūs, bet ir vizualiai parodo, kad vieno automobilio vietoje galima priparkuoti net 10 dviračių. Dviračių stovų įrengimas prie daugiabučių (vs. saugyklos, kurių niekada nebus pakankamai, kurios santykinai toli, nors automobilius galima statyti po langais) būtų ne tik lygių galimybių suteikimas tvarias (ir sveikatą gerinančias) transporto priemones naudojantiems vilniečiams, bet ir pareiškimas, kad dviratis yra lygiavertė transporto priemonė ir miestas ne žodžiais, bet darbais kviečia kuo daugiau vilniečių patogiai naudotis šia transporto priemone. Vienintelis įprastinių stovų trūkumas yra, jog jie netinkami ilgesniam laikymui, nes nėra apsaugoti nuo blogiausio aplinkos poveikio, t. y. lietaus – trūksta stogelių. Todėl prašymas yra pradedant Žirmūnų 98 namu (ant pievelės prie gatvės, greta krepšinio aikštelės, suprojektuoti ir įrengti pirmą tokį vietinės reikšmės dviračių stovą (10 vietų – vien šiuo metu per 98/100 namo poreikius matau nuolatinį 5 vietų poreikį) su stogeliu, kurį ilgainiui būtų galima dar ir apželdinti gebenėmis at kitais vijokliniais augalais.
Pridedamas failas tiek su stovų vizualizacijomis, tiek prie dujų stulpų rišamais dviračiais, tiek potencialia įrengimo vieta (netoli jos prie stulpo pririštas baltas dviratis).
Lazdynų turgavietės prie Vėtrungės atnaujinimas

Būtų gerai, jei ši vieta būtų sutvarkyta, nenaudojama vieta su senu banko kiosku perleista kas galėtų įsteigti kavinę – ir būtų patraukli vieta šiltuoju metų laiku džiaugiantis Vėtrungės fontanu -Lazdynų gyventojai tikisi kada nors tai išsipildys ir bus pirminis Vėtrungės fontano variantas atrenovuotas. Parkingo vietoje būtų gerai efektyvinti parkingo funkciją, statyti kelių aukštų parkingą, kelis aukštus kasti po žeme.
Turgaus vieta turi būti iš esmės renovuota, dabartinė nėra efektyviai naudojamas ir daugiau plečiamasi į parduotuvės pusę, dar labiau slegiant ir užkemšant tiek praėjimus tiek pravažiavimus. Kaip vietinei, tai tikrai netinka toks vaizdas. Užstato praėjimus patys turgininkai. Prastas turgaus valdymas. Prisegu turgaus iliustracijas.