Norisi giliau įprasminti tremtinių dalią, jų išlikimą, auką, jų tylėjimą, kai net pasisekus sugrįžti, negalėjai grįžti į savo gyvenimą, turėjai gyventi kaimynystėj su išdavikais ir daugelį metų tylėti.

Norisi įprasminti jų nutylėtus atimtus namus, jų begalinį ilgesį, kuris vienintelis teikė stiprybės.

Nėra Lietuvoje paminklo, kuris būtų suformuotas šviestuvų pavidalu.

Aukų gatvėje, už akmeninio paminklo, ant šalia esančios pievos, tarsi nuometas, galėtų išsibarstyti maži stiklo šviestuvai, namukų formos. Tokius, pilno tūrio lieja stiklapūčiai.

Jie vaizduotų tremtinių paliktas sodybas baltų obelų soduose. Kuklus, šiltas, viltį įkūnijantis paminklas, aiškiai bylojantis apie mūsų istoriją net miesto svečiams. Kartu atgaivinsiantis ir jaukumo suteiksiantis vietai, pačiame miesto centre, priešais Lukiškių aikštę, Muzikos ir Teatro akademijos pašonėje.

Vilnių, istorinę Lietuvos sostinę, juosia 100 km takas skirtas skatinti žmonių judėjimą sveikatos linkme. Šis takas driekiasi ir per Užupį Vilnios pakrantėmis. Deja, su 100km išviešinto tako atsiradimu, išaugus einančiųjų kiekiams, dėl išmindymo takas tapo kelis sykius platesnis ir šlaite atsirado eroziniai veiksniai, naikinant žalią paklotą ir intensyvinant šlaito slinkimą. Ypač eroziniai veiksniai sustiprėja esant lietingam orui ir rudens/pavasario sezonu metu.

Siūlome tako, kuris eina šlaitu, gijoje įrengti stabilesnę dangą, pvz. lentinį taką, kai kur turėklus, laiptelius, kai kur akmenų grindinį ir t.t.. Siūlome taip pati įrengti ir ženklus, draudžiančius motorizuoto transporto judėjimą šiuo taku. Kad nekiltų abejonių dėl ženklo galiojimo, taip pat siūlome įrengti aukščių perkritimo vietose ir laiptus, kurių negalėtų įveikti tokios transporto priemonės.

Paskutiniai Vilnios pakrantės šioje kranto pusėje stiprinimo darbai buvo vykdomi tarp 1860-1870, įkalant jau baigiančias išpūti ąžuolines svajas bei išvirsti akmens riedulius. Šie darbai baigia tarnauti ir Vilnios srovė ties šiuo vingiu pradeda plauti šlaitą savo vagoje.

Paplaujos priemiestis istorijoje garsėjo Saksų salomis, jų būta netgi keturios, vieną iš Saksonijos vietų pasirinkau kaip traukos tašką. Paupio kvartalo aikštelė simbolizuoja istorinės Paplaujos teritorijos salos pradžią nuo rytinės pusės. 19 amžiuje Aukštaičių g. atkarpa nuo Paupio tilto iki šios vietos buvo Vilnelės vaga, kuri tekėjo aplink salą. Saksų salos vardas buvo kildinamas iš buvusio karaliaus Augusto III Sakso asmenvardžio. Dabartinė Aukštaičių g. buvo Perkasos kanalas, kurį kirsti buvo galima tilteliais. Šiandien salų ir kanalų nebeliko, tačiau naujai atgimęs Paupio kvartalas kviečia vaikščioti, tyrinėti ir patiems rašyti naujas istorijas. Taigi šioje vagos ir upės kanalo santakoje išliko ne užstatyta teritorija kuri padiktavo sąlygas integruoti mažąją Architektūrą ir paversti rytinės kvartalo pusės traukos tašku, kur galėtų rinktis tiek vietiniai gyventojai tiek atvykstantis.
Projekto idėja kilo nuo universalaus požiūrio į architektūrines struktūras. Kokias galimybes galime sukurti formose kuriose atsiranda skirtingos funkcijos. Viena vertus Architektūriniai fasadai suteikia žmogui emocijas, o aš mėginu integruoti taip pat ir į praktinę pusę, kuomet galime pajusti toki patogumą kokį sugebėsime patirti panaudoję šias formas pagal kiekvieno poreikį.
Esamos neapželdintos zonos forma suteikė galimybę sukurti dviejų krypčių struktūras, kurias jungia arkos formos patekimas į aikštės teritoriją. Paupio Architektūroje yra išlikusių istorinių skliautų, bet taip pat arka atliko svarbią simbolinę reikšmę, nes dauguma pastatų ryškėjo arkos formos pagrindiniais patekimais į dvarus. Kintančias formas projektavau į upes ir rytinę puse, kad atsirastų barjeras nuo judrios gatvės ir gyvenamosios zonos. Konstrukcija su atramomis yra kintama pagal skirtingą sėdėjimo ar gulėjimo poziciją.
Atramos ritmiškai kinta nuo horizontalios iki vertikalios. Kiekvieną formos dalį galima atsilenkti ir pakeisti į sėdimą vietą su skirtingo pasvirimo kampu. Projektuojami ratukai lengvai suteiks galimybę gražinti atlenktą dalį į pradinę padėtį. Pakėlus sėdimąją formą, ratukai pakiltu nuo vandens nubėgimo latako ir tuomet pėdos dalimi pastumti nuo savęs jungtį kuri yra tarp ratukų ašių ir lankstų pagalba ratukai iš lėto grįš į pirminę poziciją.
Parametrinio dizaino struktūra buvo suprojektuota pasitelkiant architektūrinio kodo programavimu. Kiekvienas aplankęs šią vietą turės galimybę ne tik išmėginti įvairias pozicijas, bet ir sukurti išskirtinę instaliaciją.
Dėkoju už dėmesį.

2025 m. Vilnius taps žaliąja Europos sostine. Gėlių gatvės bendruomenė kviečia atkreipti dėmesį į erdves, kurios yra arčiausiai žmogaus – gatves.

Gėlių g. (~210 m) Vilniaus Senamiestyje pasitinka ir išlydi visus miesto svečius, kurie atvyksta autobusais ir traukiniais. Manome, kad šiuo projektu galime ženkliai prisidėti prie pozityvaus miesto įvaizdžio, paliekant ryškų šiuolaikiško, žalio ir svetingo miesto įspūdį.

Siūloma idėja:
1. Pristatyti gatvėje 100 – 150 įvairaus dydžio vazonų (betoninių, keraminių, aprūdijusio metalo) su “olandiško” tipo gėlėmis, t. y. kad žydėtų pakaitomis;
2. Padvigubinti medžių kiekį gatvėje su plačiomis lajomis, kad kurtų šešėlį pėstiesiems ir saugotų čia gyvenančius nuo išmetamųjų dulkių ir triukšmo.
3. Tamsiuoju metų sezonu (spalio-vasario mėn.) medžių kamienus papuošti lemputėmis

Per pastaruosius penkerius metus – gatvė ėmė keistis čia gyvenančių vilniečių ir įsikuriančių verslų dėka. Gatvės pradžioje įsikūrė Boulangerie ir Moss – dienos kavinės, Persiškų kilimų galerija, Gėlių gatvės keramikos studija, užuolaidų dizaino studija, grožio, graviravimo salonai, daiktų iš viso pasaulio parduotuvėlė, veikia žmonių su negalia dienos centras ir daug kitų veiklų, kurios gatvę daro gyvą. Visa ši gatvės bendruomenė savo iniciatyva jau pradėjo puošti gatvę gėlėmis – balkonuose, languose, šalia įėjimų, ant sienų fasadų atsirado gėlių vazonai ir jų kiekis organiškai auga (žr. priedą).

Visgi esminiam lūžiui nepakanka pavienių iniciatyvų, tad kviečiame miestą prisijungti prie masiškesnio pokyčio.

Šis projektas skirtas kilnojamų želdynų ir apšvietimo įrengimui, kurių dėka miestas ženkliai prisidėtų prie gatvės pokyčio.

Projekto tikslai:
1. Sukurti jaukią ir svetingą gatvės erdvę miesto svečiams ir gyventojams,
2. Paskatinti gatvės bendruomenę dar aktyviau įsitraukti apželdinant ir prižiūrint savo pastatų prieigas,
3. Skatinti pėsčiųjų ir kitų nemotorizuotų dalyvių tranzitą Gėlių gatve,
4. Želdinių pagalba apsaugoti pastatų sienas nuo grafičių ir benamių šlapinimosi,
5. Labai minimaliai, bet bent kažkiek – mažint dulkių ir didint deguonies kiekį mieste.

Projekto suma: 23 500 Eur, iš kurių 1 500 Eur galime finansuoti bendruomenės lėšomis (žr. Priedą).

Apytiksliais skaičiavimais, gatvės bendruomenė jau yra prisidėjusi bent 10 000Eur (~50 vazonų) ir toliau ketina vis atnaujinti ir papildyti šių kilnojamų želdynų kiekį.

Paverskime Gėlių gatvę miesto vizitine kortele!

ISTORINIS GAMTOS INTEGRAVIMAS KONVERTUOJANT Į ARCHITEKTŪRINĘ STRUKTŪRĄ PAPLAUJOS TERITORIJOS AIKŠTĖJE PER ARCHITEKTŪRINIO DIZAINO ALGORITMĄ
Mano tikslas buvo pereiti per 180 metų ir kiekvieniems metams sukurti po skirtingą segmentą, viso 180 skirtingų dalių, kurias galima integruoti į rekreacinę erdvę ir pritaikyti funkciniam panaudojimui.
Pasirinkau Vilniaus istorijos žemėlapių laikotarpį nuo 1844 iki 2024 m., kurie atspindi geografinę vaizduojamą raidą. Kiekviename žemėlapyje pastebėjau sužymėtus, nupieštus ar pavaizduotus pagal to meto galimybes, pokyčius, kuriuos įtakojo urbanistinė, ūkinė , gamtinė informacija. Didelį dėmesį patraukė žemėlapyje pavaizduotų geografinių teritorijų skirtumai tarp 1844 m. ir 1859 m. Tuomet pradėjau gilintis į tolimesnius laikotarpius ir supratau, jog juose slypi informacijos apie pakitusią Vilnios upės vagą.
Visumoje aprėpiau 11 skirtingų žemėlapių : 1844, 1859, 1890, 1898, 1921, 1925, 1940, 1942,1967, 1995, 2024 m… Tuomet visų miesto planų teritoriją sutraukiau iki Paplaujos kvartalo atkarpą tarp Drujos g. tilto ir Paupio g. tilto, ir analizavau kaip pakito upės vagos kreivė ir pagrindinis patekimas pro Paplaujos tiltą. Nukopijavau 11 skirtingų žemėlapių: Vilnios upės vingį tarp Drujos tilto ir Paplaujos tilto ir įvedžiau programai, kad rastų maximalų ir minimalų vingio plotį ir kryptį. Tai padėjo suformuoti 3 kreives: abiejų upių krantines ir upės tėkmės vingį, kurias panaudojau kuriamos architektūrinės struktūros konstrukcijos atramoms. Po Paplaujos tilto upės vingio kreivė taip pat keitėsi nuo 19 a. vid. pasitelkdamas žemėlapių informacija panaudojau kaip konstrukcijos segmentus (180 vienetų), kurie pasikeitė per 180 metų (nuo 1844 iki 2024 m.) 1-as segmentas 1-eri metai.
Programai buvo pateikta nagrinėti ir ieškoti ekonominio sprendimo ties architektūrinio dizaino paieška.180-ies metų laikotarpį ji savarankiškai skaičiavo ciklus, įrašydama po tarpą kiekvienais lyginiais metais. Tarkime 180 segmentų = n+1, n- kaip pradinis taškas, nuo kurio prasideda skaičiavimas, kaip pvz.: x=1, y=0 ir z=0 viena koordinatė užduoda seką kitoms koordinatėms. Ciklą 180 metų suskaičiavo imdama 180 segmentų ir 180 tarpų + n, tarp segmentų ir gavo rezultatą 180 vienetų + n. Galiausiai n- prilygino kaip žmogaus vienetą ir paliko kaip kintamąjį. Ekonominis sprendimas pasiteisino: gavosi dukart mažiau segmentų, dukart ekonomiškesnis variantas. Suolas perteikia istoriją per dizaino formą.
Paplaujos bendruomenė
Dėkoju už dėmesį

„Kupolas“ yra svarbi susitikimų vieta, skirta skatinti efektyvų bendravimą. Šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje, kur bendradarbiavimas ir bendrystė tampa itin svarbūs, tokia erdvė yra būtina. Kupolas nėra tik fizinė struktūra – jis simbolizuoja skaidrumą bei vienybę. Jo architektūrinis dizainas atspindi lygybę, kur visi dalyviai turi vienodą balsą be hierarchinio dominavimo. Jis suburia bendruomenės narius, suteikdamas neutralią ir įtraukią aplinką svarbiems klausimams aptarti, perspektyvoms pasidalinti ir priimti kolektyvinius sprendimus. Kupolo poreikis kyla iš augančios reikmės turėti erdves, kurios galėtų suvienyti skirtingas perspektyvas, suteikti aiškumo sudėtingoms diskusijoms ir kurti stipresnę, vieningesnę bendruomenę. Kupolas galėtų tapti neutralia vieta, kurioje būtų atvirai diskutuojama apie bendruomenės ateitį – ar tai būtų infrastruktūros projektai, kultūriniai renginiai, ar vietinės taisyklės.

Estetikos ir aplinkos požiūriu, kupolas suteiktų senamiesčiui architektūrinį akcentą, tapdamas lankytina vieta, kuri pritrauktų lankytojus, kurie galėtų daugiau sužinoti apie Vilniaus gynybinės sienos istoriją, Vilniaus senamiestį ir čia gyvenančius žmones. Jo buvimas simbolizuotų bendruomenės įsipareigojimą skaidrumui, tvarumui ir pažangiam valdymui.

Be to, kupolas galėtų būti aprūpintas moderniomis technologijomis, tapdamas komunikacijos ir inovacijų centru. Jame būtų galima rengti virtualius susitikimus, dirbtuves ir viešus susitikimus, skatindami platesnį idėjų mainų procesą. Kupolas taip pat galėtų veikti kaip informacijos ir paslaugų centras, teikiantis bendruomenei prieigą prie viešojo interneto, mokymų, seminarų ar kitų bendruomenės renginių.

Galiausiai, kupolas suteiktų senamiesčio bendruomenei centralizuotą, įvairiapusę ir įtraukią erdvę tiek socialinėms, tiek valdymo funkcijoms, stiprindamas bendruomenės ryšius ir užtikrindamas, kad vietiniai balsai būtų išgirsti priimant sprendimus.

Kupolo vietos koordinatės 54.675448, 25.283669.