ISTORINIS GAMTOS INTEGRAVIMAS KONVERTUOJANT Į ARCHITEKTŪRINĘ STRUKTŪRĄ PAPLAUJOS TERITORIJOS AIKŠTĖJE PER ARCHITEKTŪRINIO DIZAINO ALGORITMĄ
Mano tikslas buvo pereiti per 180 metų ir kiekvieniems metams sukurti po skirtingą segmentą, viso 180 skirtingų dalių, kurias galima integruoti į rekreacinę erdvę ir pritaikyti funkciniam panaudojimui.
Pasirinkau Vilniaus istorijos žemėlapių laikotarpį nuo 1844 iki 2024 m., kurie atspindi geografinę vaizduojamą raidą. Kiekviename žemėlapyje pastebėjau sužymėtus, nupieštus ar pavaizduotus pagal to meto galimybes, pokyčius, kuriuos įtakojo urbanistinė, ūkinė , gamtinė informacija. Didelį dėmesį patraukė žemėlapyje pavaizduotų geografinių teritorijų skirtumai tarp 1844 m. ir 1859 m. Tuomet pradėjau gilintis į tolimesnius laikotarpius ir supratau, jog juose slypi informacijos apie pakitusią Vilnios upės vagą.
Visumoje aprėpiau 11 skirtingų žemėlapių : 1844, 1859, 1890, 1898, 1921, 1925, 1940, 1942,1967, 1995, 2024 m… Tuomet visų miesto planų teritoriją sutraukiau iki Paplaujos kvartalo atkarpą tarp Drujos g. tilto ir Paupio g. tilto, ir analizavau kaip pakito upės vagos kreivė ir pagrindinis patekimas pro Paplaujos tiltą. Nukopijavau 11 skirtingų žemėlapių: Vilnios upės vingį tarp Drujos tilto ir Paplaujos tilto ir įvedžiau programai, kad rastų maximalų ir minimalų vingio plotį ir kryptį. Tai padėjo suformuoti 3 kreives: abiejų upių krantines ir upės tėkmės vingį, kurias panaudojau kuriamos architektūrinės struktūros konstrukcijos atramoms. Po Paplaujos tilto upės vingio kreivė taip pat keitėsi nuo 19 a. vid. pasitelkdamas žemėlapių informacija panaudojau kaip konstrukcijos segmentus (180 vienetų), kurie pasikeitė per 180 metų (nuo 1844 iki 2024 m.) 1-as segmentas 1-eri metai.
Programai buvo pateikta nagrinėti ir ieškoti ekonominio sprendimo ties architektūrinio dizaino paieška.180-ies metų laikotarpį ji savarankiškai skaičiavo ciklus, įrašydama po tarpą kiekvienais lyginiais metais. Tarkime 180 segmentų = n+1, n- kaip pradinis taškas, nuo kurio prasideda skaičiavimas, kaip pvz.: x=1, y=0 ir z=0 viena koordinatė užduoda seką kitoms koordinatėms. Ciklą 180 metų suskaičiavo imdama 180 segmentų ir 180 tarpų + n, tarp segmentų ir gavo rezultatą 180 vienetų + n. Galiausiai n- prilygino kaip žmogaus vienetą ir paliko kaip kintamąjį. Ekonominis sprendimas pasiteisino: gavosi dukart mažiau segmentų, dukart ekonomiškesnis variantas. Suolas perteikia istoriją per dizaino formą.
Paplaujos bendruomenė
Dėkoju už dėmesį

„Kupolas“ yra svarbi susitikimų vieta, skirta skatinti efektyvų bendravimą. Šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje, kur bendradarbiavimas ir bendrystė tampa itin svarbūs, tokia erdvė yra būtina. Kupolas nėra tik fizinė struktūra – jis simbolizuoja skaidrumą bei vienybę. Jo architektūrinis dizainas atspindi lygybę, kur visi dalyviai turi vienodą balsą be hierarchinio dominavimo. Jis suburia bendruomenės narius, suteikdamas neutralią ir įtraukią aplinką svarbiems klausimams aptarti, perspektyvoms pasidalinti ir priimti kolektyvinius sprendimus. Kupolo poreikis kyla iš augančios reikmės turėti erdves, kurios galėtų suvienyti skirtingas perspektyvas, suteikti aiškumo sudėtingoms diskusijoms ir kurti stipresnę, vieningesnę bendruomenę. Kupolas galėtų tapti neutralia vieta, kurioje būtų atvirai diskutuojama apie bendruomenės ateitį – ar tai būtų infrastruktūros projektai, kultūriniai renginiai, ar vietinės taisyklės.

Estetikos ir aplinkos požiūriu, kupolas suteiktų senamiesčiui architektūrinį akcentą, tapdamas lankytina vieta, kuri pritrauktų lankytojus, kurie galėtų daugiau sužinoti apie Vilniaus gynybinės sienos istoriją, Vilniaus senamiestį ir čia gyvenančius žmones. Jo buvimas simbolizuotų bendruomenės įsipareigojimą skaidrumui, tvarumui ir pažangiam valdymui.

Be to, kupolas galėtų būti aprūpintas moderniomis technologijomis, tapdamas komunikacijos ir inovacijų centru. Jame būtų galima rengti virtualius susitikimus, dirbtuves ir viešus susitikimus, skatindami platesnį idėjų mainų procesą. Kupolas taip pat galėtų veikti kaip informacijos ir paslaugų centras, teikiantis bendruomenei prieigą prie viešojo interneto, mokymų, seminarų ar kitų bendruomenės renginių.

Galiausiai, kupolas suteiktų senamiesčio bendruomenei centralizuotą, įvairiapusę ir įtraukią erdvę tiek socialinėms, tiek valdymo funkcijoms, stiprindamas bendruomenės ryšius ir užtikrindamas, kad vietiniai balsai būtų išgirsti priimant sprendimus.

Kupolo vietos koordinatės 54.675448, 25.283669.

Skvereliui prie Salomėjos Nėries paminklo trūksta jaukumo. Siūlau įrengti keturis suoliukus su atlošais kvadrato ar stačiakampio perimetru ir tarpus tarp suoliukų užpildyti želdiniais. Manau, kad gerai tiktų pailgi vazonai iš plieno (steel planters) raudono atspalvio, kad derėtų prie Šv. Kotrynos bažnyčios kaimynystės. Išgražėjęs skverelis suteiktų atodūsio Senamiesčio svečiams/gyventojams bei Vilniaus Vyčio gimnazijos mokiniams ir mokytojams.

Yra paminklas lietuviškiems skalikams, reikia mažo paminkliuko vienam-trims katinukams, kurie eina per Katedros varpinės pamatą. Gali būti kita vieta. Patiks vaikams, turistams, turės legendą, papuoš aikštę maža architektūra. Jei bažnyčia neleis, galima tai pastatyti šalia Rotušės.

Tokios palmės yra Varšuvoje (gyvos pasodintos), kituose PL vaivadijos centruose. Palmė gali būti dideliame vazone, nes Vilniuje žiemą šalčiau nei Varšuvoje. Po karo tokios palmės buvo Bernardinų sode. Gali būti Rotušės aikštėje ar pan. Didelė aukšta palmė gali būti dirbtina. Vilniaus Senamiestyje pilna fasadų papuoštų dirbtinomis gėlėmis. Palmė būtų natūralių spalvų.

Po renovacijų sutvarkyti vidinius kiemus:
*atnaujinti išlaužytas ir sugriuvusias sovietines (pavojingas vaikams) žaidimų aikšteles/-ę;
* palei Olandų gatvę nukirsti pavojingai pasvirusius medžius (arba juos sutvirtini), o nukirtus palei šlaito kraštą pasodinti eglutes (ištisus metus gaudys dulkes nuo gatvės, mažiau lapų griebti).