Siūlome įrengti apšvietimą pėsčiųjų take nuo Gervių g. iki Paribio g. Ši atkarpa yra sudėtinė pagrindinio pėsčiųjų tako nuo Sėlių g. ir T. Narbuto gatvių iki Miglos g., ja naudojasi daug aplinkinių namų gyventojų, šiuo taku vaikai eina į mokyklą. Žiemos laikotarpiu nuo gervių g. iki Paribio g. pėstieji eina visiškoje tamsoje.

Visi pasensime ir nežinome, kas mūsų laukia ir kaip atrodysime – niekas negalvojo, kad štai vieną gražią dieną teks pardavinėti česnaką su krapais, kad prisidurti prie pensijos.

Todėl norisi, kad žmonės galėtų tai daryti kuo oriau ir paversti procesą labiau pramoga, bendravimo su žmonėm forma. Įrengus mandrą turgelį, pastogę pvz. su saulės baterijom, kur moterėlės vietoj suoliukų galėtų ir užsėsti ant dviračių-treniruoklių, tokia prekyba teiktų daug džiaugsmo vietos bendruomenei. Būtų ir vieta vaikams, kur jie galėtų užsidirbti kišenpinigių, parduodami limonadą, ar sutartom dienom – savo išaugtus daiktus ir taip būtų skatinami juos saugoti, tausoti, nes jaustų naudą. O kartu mokytumėmės puoselėti aplinką.

Kuo daugiau mieste vietų, kur jaunimas gali sportuoti, tuo aktyvesnį ir sveikesnį gyvenimo būdą jie puoselėja. Todėl svarbu, kad tokių vietų būtų kuo daugiau, ypač šalia centro, kur susirenka draugai iš skirtingų mikrorajonų.

Šis projektas kartu aktyvina Neries pakrantės gyvenimą, žiūrint į ateitį, kuomet atsiras viešasis vandens transportas, daugiau stotelių jam, šis projektas puikiai įsilies į miesto ateities vizijos piešinį.

Rampa puikioje vietoje, šalia upės, kur gaivesnis oras, nuostabi panorama, geras susisiekimas viešuoju transportu.

Čia galėtų susitikti mokiniai ir būsimi mokytojai, o gal tai net galėtų tapti edukologijos universitetinių studijų pasirinkimo skatinimo kampanija jaunimui.

Vilniuje neturime nė vieno skvero, kuris turėtų sąsajų su pietietiška kultūra.

Šiek tiek pertvarkius Balsio skverą, jo krūmynų labirintuose, kurio piešinį reikėtų patobulinti, galėtų atsirasti didelės „vazoninės”, kuriose augtų medžiai, vazoninės būtų dekoruotos Viduržemio kultūrą primenančiomis plytelėmis, o ant kraštų aplink visą perimetrą būtų suformuoti suoliukai atsisėsti ir ilsėtis.

Skvero kampe turėtų atsirasti vieta autobusiukui ant ratų, kuris siūlytų maisto, ledų ir grotų plokštelių muziką, o aplink mirgėtų lemputės bei plaikstytųsi spalvingos vėliavėlės.

Skverą reiktų praturtinti smilginiais daugiamečiais augalais, kad šis šeimų ir įsimylėjėlių labirintas taptų švelnus ir pūkuotas.

Į vazonus reiktų sodinti arba skiepytus gluosnius Haruko Nishiki – nuostabius savo spalvom, arba geriau būtų pasilikti prie tradicinių mūsų šermukšnių, kurie būdami nuošalesnėje nuo eismo vietoj, šalia upės, taptų priebėga miesto paukščiams.

Plytelėmis dekoruoti vazonines galima būtų pakalbinti Ispanų, Portugalų ambasadas, arba surengti plytelių dekoravimo dirbtuves. Grindinio sprendimas – šviesi skalda – taip skveras taptų šviesi, šilta, pietietiška oaze miesto centre. Žmonės šiltu metu ateitų čia pietauti ir pailsinti žvilgsnį į upę, pasiklausyti muzikos.

Žvėrynas garsėja savo žaliom erdvėm, yra miesto ir susisiekimo centre, tačiau jam trūksta išties išskirtinių erdvių vertinant miesto kontekste.

Tokia vieta pavalgyti pietus su seniai matytu draugu galėtų tapti Žvėryno tvenkinių erdvė.
Be to, labai svarbu aktualizuoti buvusią sporto erdvę – aukščiau, prie Blindžių gatvės esantį apleistą futbolo stadioną, kol jis netapo naujų statybų aikštele.

Tvenkinių erdvei trūksta išskirtinių objektų – jais galėtų tapti prailgintas lieptelis, kurio gale įrengus didesnę platformą, galima būtų įrengti oranžerijos tipo pastogę, kuri taptų mėgiama vestuvių fotografų vieta, įrengus po ją sūpynių žiedą, čia bus fantastiška vieta skaitymui, pietų pertraukai, pasimatymams.

Šalia tvenkinių galėtų įsikurti Grūto parko „ambasada”, kuri atsižvelgiant į ten esančios Rusijos ambasados kontekstą reikštų, kad mes žinome apie ką Jūs, tegu tai ir lieka pas Jus. Skulptūras galima būtų įdomiai pateikti, netradiciškai jas komponuojant, galbūt net nudažius netikėtom spalvom ar įkomponavus vandenyje.

Tarp skulptūrų atsirastų objektų laisvalaikiui – stalo teniso stalai, stalo futbolas, tinklinio aikštelė.

Šalia yra įkurtas, bet neįprasmintas B. Nemcovo vardo skveras. Jį galėtų pažymėti čia įsikūrusi Taksofono būdelė, šviečianti tamsoje, jos viduje galima būtų išeksponuoti prie Putino režimo dingusius be žinios, nužudytus ir neaiškiom aplinkybėm žuvusius Rusijos žurnalistus, kurių buvo daugybė (Žymiausi iš jų Navalnas, Politkovskaja). Galbūt net integruoti garsinę medžiagą, pakėlus telefono ragelį – ar tai būtų tų žmonių pasisakymai, ar mūsų istorikų paruošta edukacinė medžiaga.

Tai mums primintų, kad ne Putinas, kaip bet kuris diktatorius, nėra visa šalis, kaip jis benorėtų taip manyti, ir kad jos žmonės moka didelę kainą – pačių šviesiausių gyvybėm.

Šalia esantį užleistą futbolo aikštelę būtina prikelti – gal šalia tilptų dar viena, kitam sportui skirta aikštelė – kuo daugiau erdvių aktyviam sportu, tuo daugiau jaunuolių susigundo laiką leisti būtent ten. O sutvarkius Birutės gatvės atkarpą ties minėta ambasada, vaikai iš viso Žvėryno galėtų pasikliauti skandinaviška tradicija, ir iš visų gatvių nusileidę link Birutės – ja dviračiais važiuoti į mokyklas. Taip sumažėtų ir kamščiai, pagerėtų mokslo rezultatai, nes pasportavę vaikai, yra aktyvesni, pozityvesni ir rodo geresnius mokymosi rezultatus.

Kadangi Žvėrynas kol kas neturi bendruomenės centro – bendruomenei būtina vieta, kur bent lauke galima būtų susiburti. Jau nuo seno po Vingio parko tiltu būdavo organizuojamos Joninės, neseniai ir Užgavėnės.

Įrengus po tiltu krepšinio aikštelę ir ją apšvietus, tai taptų idealia vieta šventėms.
Danga apsaugotų šią vietą nuo purvynės susidarymo. Apšvietimas leistų ne tik sportuoti jaunimui įvairiu metų laiku, bet ir būtų jaukiau pasivaikščioti čia su šuniu vakare.

Aplink šią aikštelę, laikui bėgant lipdytųsi visas aktyvumo, laisvalaikio centras – šalia kairiau nuo tilto Teniso aikštelė, už jos – prie šaltinių, vaikų aikštelė su vandens pramogomis, po tiltu būtų suformuota ir nedidelė scena, pakyla, vesti įvairius renginius, koncertus, kažkur netoliese galėtų išdygti ir pirtelė – skatinanti vietos gyventojus išbandyti ledines maudynes šaltuoju metų laiku.

Kadangi Žvėrynas neeilinis rajonas, ir krepšinio aikštelė turi būti kitokia. Čia gyvena daug menininkų, tad ir aikštelė turi būti spalvingas piešinys, primenantis vitražą, ar kilimą ant kurio, po apšvietimu su disko gaubliais lengvai galėtų vykti šokiai ir šokių pasirodymai, varžybos.

Patiltė svarbi ir upės rekreacijai, sportui vystyti, čia vyksta Baidarių sezono uždarymo Regata renginys, numatoma daugiau tokių plaukimų bendruomenėje organizuoti įvairių švenčių progom: Joninių, Žolinių ir t. t.