Vilniuje neturime nė vieno skvero, kuris turėtų sąsajų su pietietiška kultūra.

Šiek tiek pertvarkius Balsio skverą, jo krūmynų labirintuose, kurio piešinį reikėtų patobulinti, galėtų atsirasti didelės "vazoninės", kuriose augtų medžiai, vazoninės būtų dekoruotos Viduržemio kultūrą primenančiomis plytelėmis, o ant kraštų aplink visą perimetrą būtų suformuoti suoliukai atsisėsti ir ilsėtis.

Skvero kampe turėtų atsirasti vieta autobusiukui ant ratų, kuris siūlytų maisto, ledų ir grotų plokštelių muziką, o aplink mirgėtų lemputės bei plaikstytųsi spalvingos vėliavėlės.

Skverą reiktų praturtinti smilginiais daugiamečiais augalais, kad šis šeimų ir įsimylėjėlių labirintas taptų švelnus ir pūkuotas.

Į vazonus reiktų sodinti arba skiepytus gluosnius Haruko Nishiki - nuostabius savo spalvom, arba geriau būtų pasilikti prie tradicinių mūsų šermukšnių, kurie būdami nuošalesnėje nuo eismo vietoj, šalia upės, taptų priebėga miesto paukščiams.

Plytelėmis dekoruoti vazonines galima būtų pakalbinti Ispanų, Portugalų ambasadas, arba surengti plytelių dekoravimo dirbtuves. Grindinio sprendimas - šviesi skalda - taip skveras taptų šviesi, šilta, pietietiška oaze miesto centre. Žmonės šiltu metu ateitų čia pietauti ir pailsinti žvilgsnį į upę, pasiklausyti muzikos.