Klimato atšilimas - sausros, potvyniai, audros, naikinančios miestus ir žmonių turtą. Mes kaip žmonės darome daug, kad visa tai tik stiprėtų, bet argi neturėtumėm prisidėti ne tik prie miškų, medžių kirtimų, bet ir gyvosios gamtos apsaugos. Aš gyvenu Mozūriškių g. Nuo savo gimimo, tai yra beveik 19 metų, kai čia įsikūrėm, aplink buvo daug pievų, miškų, medžių, gyveno kiškiai, stirnos, lapės, voverės. Pastarieji metai smarkiai pakeitė aplinką. Pasistatė 4 kotedžų komplektai (pvz. naujoji anglija, ežero vilos), iškirsta daug medžių, pradėtos butų statybos, pastatytas "Melga" autoservisas ir t.t. Kasdien po apylinkes vaikštau apie valandą, ir kaskart, matydama naikinimą gamtą apsiverkiu, man taip suskausta širdį. Šis projektas - tai medžių atsodinimas ir gyvųjų pievų bei medžių išsaugojimas. Norėčiau apsodinti visas teritorijas pažymėtas žemėlapyje, nebeorganizuoti statybų projektų ir daugiau nekirsti bei nenaikinti aplinkinių pievų/miškų. Esu stipri gamtos mylėtoja, iš biologijos, chemijos ir matematikos egzaminų gavau 100 balų, norėčiau studijuoti ekologiją/aplinkosaugą. Nežinau, ar tai mano galioje, bet prašau, juk nėra sunku pastatų ar prekybos centrų aplinką apsodinti medeliais. Pvz. VILNIAUS OUTLET, 1km atstumu nuo mano namų, užima didžiulį plotą, jo statybų metu buvo iškirsti daugybė medžių, o dabar, aplink jį, nors ir yra galybė vietos kur, pasodinti keli medžiai, kai ant aplink "Outletą" einančios vejos tilptų bent 50. Medžiai- mano mėgstamiausias dalykas žemėje, jie teikia mums gyvybei reikalingą deguonį, sugeria anglies dioksidą, mažina temperatūra karštomis dienomis, gražina kraštovaizdį, gaivina orą. Lietuva garsėja savo miškais, medžių gausybe - išlaikykime šį titulą. Sodinkime medžius. Mano projektui nereikia milijonų. Jam reikia didžiųjų korporacijų ir įmonių dėmesio ir noro bendradarbiauti. Visa tai įmanoma. Mes galime padėti Žemei. Aš savo lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitos metu pristatinėjau temą "gamtos vaizdavimas lietuvių literatūroje". Net K. Donelaitis ir A. Baranauskas žinojo, kokia gamta svarbi žmogui - ji - ramina žmogaus sielą, suteikia prieglobstį, ramybę, teikia gėrybių, byloja apie didingą Lietuvos praeitį. "Anykščių šilelyje" Baranauskas pasakojo, kad žmonės sumatearelėjo, kirto miškus medienai, kad gautų pinigų, tačiau po poros šimtų metų mes darome tą patį. Gal pasiklausykime didžiųjų poetų ir apsaugokime ir atsodinkime medžius. Negi vieno pastato statybos tikrai vertos dešimčių medžių iškirtimo. Ačiū Jums, bent jau skaitėte.