Vilnių, istorinę Lietuvos sostinę, juosia 100 km takas skirtas skatinti žmonių judėjimą sveikatos linkme. Šis takas driekiasi ir per Užupį Vilnios pakrantėmis. Deja, su 100km išviešinto tako atsiradimu, išaugus einančiųjų kiekiams, dėl išmindymo takas tapo kelis sykius platesnis ir šlaite atsirado eroziniai veiksniai, naikinant žalią paklotą ir intensyvinant šlaito slinkimą. Ypač eroziniai veiksniai sustiprėja esant lietingam orui ir rudens/pavasario sezonu metu.

Siūlome tako, kuris eina šlaitu, gijoje įrengti stabilesnę dangą, pvz. lentinį taką, kai kur turėklus, laiptelius, kai kur akmenų grindinį ir t.t.. Siūlome taip pati įrengti ir ženklus, draudžiančius motorizuoto transporto judėjimą šiuo taku. Kad nekiltų abejonių dėl ženklo galiojimo, taip pat siūlome įrengti aukščių perkritimo vietose ir laiptus, kurių negalėtų įveikti tokios transporto priemonės.

Paskutiniai Vilnios pakrantės šioje kranto pusėje stiprinimo darbai buvo vykdomi tarp 1860-1870, įkalant jau baigiančias išpūti ąžuolines svajas bei išvirsti akmens riedulius. Šie darbai baigia tarnauti ir Vilnios srovė ties šiuo vingiu pradeda plauti šlaitą savo vagoje.