Grigiškėse atgimsta pamiršta 600 metų totorių istorija
Vilniuje yra vieta, menanti totorių istoriją daugiau nei šešis šimtmečius. Šiandien ją primena ne tik archyviniai šaltiniai, bet ir buvusio Totorinės kaimo vietoje kuriama viešoji erdvė, gimusi iš Grigiškių gyventojos idėjos.
Dalyvaujamojo biudžeto programoje „Dalyvauk! Vilnius“ Svetlana Muchlia pasiūlė kurti Totorinės skverą, kviečiantį pažinti Grigiškių totorių paveldą.
Idėja gimė ekskursijoje
2024-ųjų vasarą dalyvaudama ekskursijoje po Grigiškes Svetlana pirmą kartą išgirdo pasakojimą apie kadaise čia buvusį Totorinės kaimą. Vietiniai iki šiol prisimena čia gyvenusias totorių šeimas, o senasis obelų sodas tebėra gyvas šios istorijos liudininkas.
„Mane labai sujaudino mintis, kad ši vieta tyliai saugo daugiau nei šešių šimtų metų istoriją. Tą akimirką supratau, jog svarbu ne tik išsaugoti šią atmintį, bet ir ją atgaivinti – sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų susitikti, pažinti vieni kitus ir savo krašto paveldą“, – pasakoja moteris.
Pasak idėjos autorės, kiekvienas turėtų pažinti vietą, kurioje gyvena. Todėl norėjosi sukurti erdvę, kuri primintų vieną svarbių Grigiškių istorijos dalių ir kartu supažindintų gyventojus su Lietuvos totorių kultūra, tradicijomis ir paveldu.
Ryšys su Grigiškėmis nuo vaikystės
Nors Grigiškėse Svetlana Muchlia su šeima gyvena jau 19 metų, vilnietės ryšys su šiuo miestu prasidėjo gerokai anksčiau.
„Būdama dvylikos kartu su sese šokau Aleksandro Ali Melecho vadovaujamame Lietuvos totorių ansamblyje „Alije“ ir kiekvieną savaitę lankydavau repeticijas Grigiškių kultūros centre. Jau tada sakydavau, kad užaugusi gyvensiu Grigiškėse. Taip ir nutiko – sukūrus šeimą, apsigyvenome čia, tarp dviejų upių – Vokės ir Neries“, – pasakoja S. Muchlia.
Totorių kultūra, supažindinusi su Grigiškėmis, po daugelio metų paskatino prisidėti prie vietos totorių istorijos atgaivinimo ir išsaugojimo.
Išskirtinis bendruomenės palaikymas
Totorinės skveras – dalyvaujamojo biudžeto programoje biudžetą laimėjo ir plėtojamas jau antrus metus iš eilės. Tai parodė, kad idėja buvo svarbi ne tik jos autorei, bet ir visai bendruomenei.
Pirmajame etape skvere atsirado muzikinis suoliukas, skirtas kompozitoriaus, muzikos pedagogo ir chorvedžio Maestro Aleksandro Ali Melecho atminimui . Jame skamba paties Maestro sukurta muzika. Taip pat įrengti informaciniai stendai ir nauji erdves jungiantys pasivaikšiojimo takai.
Antrajame etape erdvę jau papildė totoriškais motyvais dekoruota freska, čia taip pat bus įrengti lauko muzikos instrumentai, nauji suoliukai bei naujos pasivaikščiojimo jungtys. Skvero struktūra turi ypatingą reikšmę – takų čia tinklas suprojektuotas taip, kad pažvelgus iš viršaus primintų pusmėnulį ir žvaigždę – vienus svarbiausių totorių simbolių.
Tačiau, pasak Svetlanos, svarbiausia – ne infrastruktūra, o bendruomenės susidomėjimas ir palaikymas.
„Visada sakau, kad Totorinė nėra vien mano projektas. Ji atsirado todėl, kad daugybė žmonių patikėjo šia idėja kartu su manimi. Kiekviena idėja gali tapti pradžia pokyčiui, kuris po kelerių metų atrodys toks natūralus, lyg būtų buvęs čia visada“, – sako Totorinės skvero idėjos autorė.
Šiandien Totorinės skvere renkasi šeimos, jaunimas ir senjorai. Čia skamba muzika, vyksta susitikimai, o informaciniai stendai kviečia pažinti istoriją, kurios daugelis iki šiol nežinojo. S. Muchlia tiki, kad ši istorija gali įkvėpti ir kitus vilniečius nebijoti siūlyti savo idėjų.
Galimybė kiekvienam
Grigiškietės istorija – tik vienas iš pavyzdžių, kaip viena gyventojo idėja gali tapti realiu miesto pokyčiu. Šiuo metu vilniečiai vėl kviečiami teikti idėjas dalyvaujamojo biudžeto programai „Dalyvauk! Vilnius“. Siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą – nuo naujų viešųjų erdvių, žaidimų aikštelių ar poilsio zonų iki iniciatyvų, padedančių atskleisti ir pasakoti vietos istoriją.
Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 d., o jas pateikti galima svetainėje dalyvauk.vilnius.lt. Šiemet gyventojų idėjoms planuojama paskirstyti daugiau nei 1,6 mln. eurų. Mažos apimties idėjoms (seniūnijų) numatyta paskirstyti 630 tūkst. Eur biudžetą – konkrečios seniūnijos projektui ar projektams bus skiriama iki 30 tūkst. eurų. O didelės apimties (miesto) idėjoms bus paskirstytas 1 mln. eurų – konkrečiai idėjai neviršijant 250 tūkst. eurų biudžeto.
